Bėgikams ir dviratininkams

Papildai bėgikams

Papildai bėgikams Bėgimas – vienas iš natūraliausių žmogaus judėjimo erdvėje būdų. Bėgimui būdingi pasikartojantys judesiai, sudaryti iš dviejų žingsnių. Po dviejų žingsnių bėgikas kojų, rankų bei liemens judesius toliau kartoja ta pačia eilės tvarka. Lankstant dirba visos pagrindinės žmogaus raumenų grupės.

Norint išvengti traumų patartina lavinti ir kitus kūno raumenis, ypač nugaros ir pilvo preso raumenis (liemens srities raumenyną). Taip pat neužmiršti prieš kiekvieną treniruotę atlikti apšilimo pratimus, o po treniruotės – tempimo.

papildai bėgikams

Bėgimas – sporto šaka, kurios metu atletai stengiasi nubėgti įvaraus ilgio ir sudėtingumo atkarpas per kuo trumpesnį laiką. Šiuo metu susidomėjimas sparčiausiai auga bėgimo bekele atšaka – ultramaratonų varžybos ekstremaliomis sąlygomis. Lengviau pasiekti su papildai bėgikams

Lengvoji atletika[redaguoti | redaguoti vikitekstą

Maratono bėgimas 1896 m. vasaros olimpinės žaidynėse.

Lengvąją atletiką sudaro šios rungtys:

  • Bėgimas (be kliūčių, stadione) – rungtys skirstomos į trumpuosius nuotolius (sprintas, nuo 60 m iki 400 m), vidutinius (nuo 800 m iki 2000 m), ilguosius nuotolius (nuo 3000 m iki 10 000 m) ir ilgiausiuosius (nuo 10 000 m iki 30 000 m), prie šios grupės priskiriami krosai (lauko sąlygomis, paprastai ilgos distancijos iki 30 000 m), maratono bėgimas (bėgant plentu, kurio oficialus ilgis – 42,2 km) ir ultramaratono bėgimas (bėgant plentu, kurio ilgis – 100 km);
  • Bėgimas su kliūtimis (stadione) – barjerinis bėgimas (nuo 50 m iki 400 m, su barjerais) ir kliūtinis bėgimas (nuo 1500 m iki 3000 m, su įvairiomis kliūtimis);
  • Estafetinis bėgimas (stadione) – įvairių nuotolių ir įvairaus bėgančiųjų skaičiaus estafetės (pvz., 4 x 100 m, 4 x 400 m, 400 + 300 + 200 + 100 m).